I. Lietuvos įstatymai

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti fizinių ir juridinių asmenų elgesio su naminiais, ūkinės paskirties, dekoratyviniais, laboratoriniais, nelaisvėje laikomais ir laukiniais gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitų neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Įstatymas taikomas skirtingų kategorijų gyvūnams: naminiams, ūkinės paskirties, bandomiesiems, laukiniams (tiek, kiek tai nereguliuoja Laukinės gyvūnijos įstatymas). Šiuo metu rengiama nauja šio įstatymo redakcija.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=227203

Veterinarijos įstatymas reglamentuoja veterinarijos veiklą pagal tarptautinius reikalavimus, apibrėžia veterinarijos struktūrų teisinę padėtį, nustato privalomus veterinarinius sanitarijos reikalavimus ir veterinarinės kontrolės pagrindus. Šiuo metu rengiama nauja šio įstatymo redakcija.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=106587

Laukinės gyvūnijos įstatymas nustato visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje, susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių bei lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu, laukinių gyvūnų, kilusių iš kitų gamtinių zonų, laikymu nelaisvėje ir kitokiu jų naudojimu.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=376703&p_query=&p_tr2=

Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas nustato su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų saugomų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga ir apsaugos reglamentavimu susijusius visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=361950&p_query=nauja%20redakcija&p_tr2=2

Medžioklės įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=373893

II. Seimo ratifikuotos tarptautinės konvencijos

Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ( ratifikuota 2004 m.) pabrėžia namuose laikomų gyvūnų svarbą gerinant gyvenimo kokybę ir jų reikšmę visuomenei bei numato atitinkamus įpareigojimus konvenciją ratifikavusioms valstybėms.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=230381

Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos ir jos pakeitimo protokolas (ratifikuoti 2007 metais)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=296835

Europos konvencija dėl gyvūnų, laikomų ūkininkavimo tikslams, apsaugos ir jos pakeitimo protokolas (ratifikuoti 2003 m.)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=239257&p_query=&p_tr2=

Europos konvencija dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu (ratifikuota 2003 m.)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=228596&p_query=&p_tr2=

Europos konvencija dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos (ratifikuota 2003 m.)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=228605&p_query=&p_tr2=

Aukščiau nurodytos konvencijos nėra Europos Sąjungos teisės aktai, bet po ratifikavimo jos tiesiogiai taikomos Lietuvoje. Šias konvencijas priėmė Europos Taryba – 1949 metais įsteigta tarptautinė organizacija, kuri vienija daugelį Europos šalių.

III. Europos Sąjungos teisės aktai

Europos Sąjungoje priimta nemažai teisės aktų gyvūnų gerovės srityje. Jie yra privalomi visoms valstybėms – ES narėms, tarp kurių yra ir Lietuva.

ES steigimo sutartys

1997 metais priimtas Protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės prie Amsterdamo sutarties, iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijos steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus numato Europos Sąjungos valstybių narių įsipareigojimus užtikrinti geresnę gyvūnų, kaip juslių gyvių, apsaugą ir pagarbą jiems. Amsterdamo sutartis prie Europos Bendrijos sutarties pridėjo nuostatą, kad “Rengdamos ir įgyvendindamos Bendrijos žemės ūkio politiką, transporto politiką, vidaus rinkos ir tyrimų politiką, Bendrija ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu.“ Ši nuostata yra perkelta ir į 2009 metais priimtos Lisabonos sutarties 13 straipsnį.

Kiti ES teisės aktai

ES veikla bei teisės aktus gyvūnų gerovės srityje galima matyti čia:

http://ec.europa.eu/food/animal/welfare/index_en.htm

Namuose laikomų gyvūnų (šunų, kačių ir pan.) apsauga ES teisės aktais reglamentuota nepakankamai. Šių gyvūnų gerovė, vadovaujantis ES steigimo sutartyse nurodytais principais, palikta valstybių narių priežiūrai. Tačiau galima tikėtis, kad ši situacija greitai pasikeis. Europos Parlamento nuomonę dėl gyvūnų gerovės stiprinimo galima paskaityti čia:

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A7-2010-0053+0+DOC+XML+V0//LT

IV. Kai kurių ES šalių gyvūnų apsaugos įstatymai

1. Italijos Įstatymas dėl gyvūnų, skirtų draugijai, ir benamių gyvūnų prevencijos (Legge quadro in materija di animalini affezione e prevenzione del randagismo) (1991 m.) nustato šiuos tikslus: apsaugoti gyvūnus nuo blogo arba žiauraus elgesio, jų pametimo; užtikrinti tinkamą šeimininkų priežiūrą savo augintiniais, jų registravimą bei tatuiravimą; skatinti gerus santykius tarp žmonių ir gyvūnų; pagal mokslo pažangos principus (sterilizuojant) kontroliuoti šunų ir kačių populiaciją. Šalyje veikia Visuomenės sveikatos ir veterinarijos tarnybos, kurios yra atsakingos už: a) šunų ir kačių populiacijos kontrolę mažinant kačiukų ir šuniukų gimstamumą pagal mokslo pažangos principus (sterilizuojant/kastruojant) b) privalo sterilizuoti laukines kates ir sugrąžinti į tą teritoriją, kurioje jos gyveno c) prisiima atsakomybę už laukinių kačių kolonijų sveikatą ir gerovę d) periodiškai tikrinti ar gyvūnų laikymo prieglaudose sąlygos atitinka reikalavimus, keliamus sveikatai. Regionų savivaldybės ir visuomenės sveikatos tarnybos a) priima nutarimus dėl šunų registravimo ir jų neskausmingo tatuiravimo tvarkos b) nustato kriterijus, kurie padėtų pagerinti sąlygas valstybinėse gyvūnų prieglaudose, bei pastatyti naujų būstų šunims, kurie užtikrintų egzistavimo lygį ir atitiktų nustatytus sveikatos reikalavimus. Regionų teisės aktai nustato tvarką ir kriterijus, pagal kuriuos regionai turi vykdyti jiems numatytas pareigas. Jie įpareigoti atlyginti piliečiams nuostolius, kuriuos padarė benamiai ar laukiniai šunys. Savivaldybės įpareigotos atnaujinti visas jau turimas šunų prieglaudas ir, jei reikia, pastatyti naujas. Šie darbai finansuojami iš regionų biudžetų. Gyvūnų globos ir gerovės organizacijos, kuriuos prižiūrimos visuomenės sveikatos tarnybų veterinarų, gali prisiimti atsakomybę už benamių gyvūnų prieglaudas. Įstatymas taip pat numato gyvūnų globos organizacijų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis: kartu su savivaldybėmis bei medžiotojų draugijomis jos privalo sukurti benamių gyvūnų prevencijos programas per įstatyme nustatytą laiką. Įstatyme nurodyta, kad eutanazija gali būti atliekama tik veterinaro ir tik sunkiai arba nepagydomai sergantiems ir tikrai pavojingiems gyvūnams. Draudžiama atlikti eutanaziją pagautiems benamiams gyvūnams ir naudoti juos eksperimentams.

Į Italijos Baudžiamąjį kodeksą įtrauktas atskyras skyrius “ Nusikaltimai prieš gyvūnus”. Skyrius numato griežtas bausmes tiems, kas kankina arba išmeta gyvūnus bei tuos, kas organizuoja šunų dvikovas. Policijos pareigūnai turi teisę įeiti į bet kurias patalpas, kur žinoma, kad yra kankinami gyvūnai.

2. Prancūzijos įstatymai draudžia sukelti gyvūnui skausmą, jį kankinti, gąsdinti, įpareigoja gyvūno savininką laikyti jį gerose sąlygose. Prancūzijos Gyvūnų apsaugos įstatymas pažeidimus klasifikuoja pagal: 1) blogas elgesys su gyvūnais, 2) žiaurus elgesys su gyvūnais, sukeliant jiems skausmą. Atsakomybę už blogą elgesį su gyvūnais numato trys Baudžiamojo kodekso straipsniai, kurių nevykdymas gali būti traktuojamas, kaip gyvūno laikymas blogose, nepritaikytose tam patalpose, netinkamas maitinimas, gyvūno žalojimas. Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta, jeigu gyvūno atžvilgu buvo panaudotas nereikalingas žiaurumas.Yra privalomas socializacijos kursas (Specialios ir privalomosios šunų dresavimo mokyklos), kai šunys yra mokomi atlikti elementarias komandas, netrikdyti kitų žmonių ramybės, negąsdinti savo elgesiu ir, kad žmonės netrukdytų jiems.

3. Vokietijoje gyvūnų apsaugą bei gerovę užtikrina šalies Konstitucijos 20а straipsnis, kuriame įtvirtintos prigimtines gyvūnų teises.

Gyvūnų apsaugos įstatymas (Tierschutzgesetz, Germany Animal Welfare Act) numato humanišką elgesį su gyvūnais, grindžiamą moralės ir atsakomybės principu. Numatyta, kad be rimtos priežasties niekas neturi teisės sukelti gyvūnui skausmą arba jam kenkti. Įtvirtinta specialioji teisės šaka – „Gyvūnų teisės“ (Tierrechte), pripažinta „Gyvūnų gynėjo“ profesija. Šioje srityje dirba advokatai, kurie padeda išspręsti ne tik gyvūnų savininkų teisių pažeidimų klausimus arba jų augintinių pasityčiojimų atvejus, bet ir padėti žmonėms įsigyti gyvūną.

Vokietijoje numatytas mokestis už šunų laikymą. Išimtis – „kovinių“ veislių šunys. Tokių veislių šunų šeimininkai privalo gauti specialius leidimus ir šuns laikymo „patikimumo“ pažymą: „patikimumas“ periodiškai tikrinamas atliekant testavimą. „Koviniams“ veislių šunims yra privalomas draudimas. Draudžiama įvežti ir veisti šalyje kovinių veislių šunis (tokios pat priemonės taikomos Italijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Suomijoje).

Gyvūnų skaičiaus kontroliuojamas sterilizacijos būdu, kuri pagautiems benamiams gyvūnams atliekama prieglaudose, o namuose laikomiems gyvūnams – veterinarijos klinikose.

Valstybė skiria nedidelę dotaciją prieglaudoms. Pagrindinis gyvūnų prieglaudų veiklos principas – išsaugoti atvykusiųjų gyvūnų gyvybes ir rasti jiems naujus šeimininkus.

Griežtai draudžiama gaudyti ir namuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai jiems yra būtina suteikti pagalbą). Griežtai reglamentuojamas egzotinių ir naminių gyvūnų įvežimas į šalį, už šio reikalavimo nepaisymą numatyta piniginė bauda arba laisvės atėmimas. Veterinarijos gydytojai neturi teisės užmigdyti sveiką gyvūną vien todėl, kad jis tapo nereikalingas savo šeimininkui. Uždraustas uodegų bei ausų kirpimas. Negalima pastoviai laikyti šunį pririšta. Uždrausta išmesti gyvūną į gatvę – jį reikia atiduoti į prieglaudą. Už įstatymo nuostatų nepaisymą yra numatyta atsakomybė.

Vokietijos specialistai priėjo išvados, kad gyvūnų gaudymas bei sterilizacija – tai kova su padariniais, todėl siekiama kovoti su tokių padarinių priežastimis, taikant prevencinius metodus: šviečiant visuomenę, dirbant su kiekvienu nauju žmogumi, kuris nusprendė laikyti gyvūną. Mokykloje yra privalomas „Gyvūnų apsaugos“ kursas (Tierschutzuntemchte). Fuldos mieste veikiantis ekologinio švietimo centras rengia gamtos ir gyvūnų apsaugos seminarus, skirtus vaikams ir suaugusiems. Centras buvo įkurtas padedamas Geseno krašto Švietimo ministerijos

4. Jungtinėje Karalystėje veikia Gyvūnų gerovės įstatymas.Įstatymo paskirtis – užkirsti kelią žiaurumui, užtikrinti gyvūno gerovę, apsaugoti gyvūną nuo skausmo, baimės, kančių. Įstatymas numato licencijavimo sistemą: norint atlikti eksperimentinius bandymus privalu gauti specialią licenciją. Yra reglamentuota gyvūno užmigdymo tvarka, nustatytos gyvūno auginimo laboratorijoje sąlygos. Atskirame skyriuje aptariamas įstatymo laikymosi klausimas. Tam yra sukurtas Vidaus reikalų ministerijos inspektorių padalinys, kuris tikrina kaip yra laikomasi įstatymų normų ir atsiskaito Valstybiniam Sekretoriui.

5. Austrijos Gyvūnų gerovės įstatymas (2005 m.) – vienas griežčiausių gyvūnų apsaugos įstatymų pasaulyje. Pagrindinis tikslas – užtikrinti aukštą gyvūnų apsaugos lygį visose elgesio su gyvūnais srityse. Be įprastų reikalavimų yra uždrausta laikyti šunis pririštus prie grandinės, cirke naudoti laukinius gyvūnus, parduotuvėse prekiauti šunimis ir katėmis, marinti gyvūną be anestezijos. Visiškai uždrausta užsiimti žvėrininkyste.

6. Ispanija pirmoji įteisino atskirų gyvūnų rūšių teises. 2008 metais Ispanijos Parlamentas įteisino stambių žmogbeždžionių teises gyventi ir būti laisviems. Yra draudžiama atlikti bandymus su beždžionėmis, naudoti juos cirke ir kitoms pramogoms. Beždžiones galima laikyti zoologijos soduose, tačiau joms turi būti skirta ypatinga priežiūra bei laikymo sąlygos.

7. Danijos Gyvūnų apsaugos įstatymas (1993 m) susideda iš trijų dalių: pirmoji dalis – bendrosios nuostatos numato humanišką elgesį su gyvūnais, apsaugą nuo skausmo, kančių, baimės, fizinių bei moralinių traumų, užtikrina, kad gyvūnų savininkas imtųsi priemonių užtikrinti gerą priežiūrą ir laikymo sąlygas, atitinkančias gyvūno prigimtį, fiziologinius ir etologinius poreikius, jo sveikatos būklę ir išsivystymo, adaptacijos ir prijaukinimo laipsnį. Antroji įstatymo dalis reglamentuoja gyvūnų eutanazijos, chirurginių operacijų atlikimą, metodus, sąlygas. Trečioji įstatymo dalis apima renginius, kuriuose naudojami gyvūnai, ir prekyba gyvūnais. Įstatymų vykdymą kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija.

8. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Suomijoje įsigaliojo naujas Gyvūnų apsaugos įstatymas. Gyvūnai įgavo daugybę politinių ir socialinių privilegijų. Įstatymo nuostatos įtvirtina gyvūno apsaugą nuo žiauraus elgesio, seksualinio išnaudojimo, kankinimo, streso, nereikalingo skausmo, nuo bado ir troškulio, reglamentuoja „socialinį ryšį“ su žmogumi, didelis dėmesys skiriamas gyvūnų sveikatai, poilsiui, maitinimui, laikymo sąlygoms. Įstatymas apima visų gyvūnų, t.y. laukinių, namuose laikomų, ūkinės paskirties gyvūnų, gerovę, yra numatytos šunų ir kačių auklėjimo instrukcijos. Gyvūnus draudžiama ilgai laikyti triukšmingoje patalpoje, tamsoje, jų judesiai turi būti nesuvaržyti. Numatyta atsakomybė už augintinio pametimą. Šeimininkas yra atsakingas už savo augintinio priežiūrą, sveikatą, veisimą, laikymo sąlygas, kurios privalo atitikti higienos reikalavimus ir nekenkti gyvūno sveikatai. Norint įsigyti šunį, šeimininkas turi atitikti įstatyme keliamus reikalavimus. Asmenims, auginantiems, veisiantiems arba dresuojantiems gyvūnus numatyta atsakomybė už netinkamą gyvūnų elgesį. Namuose laikomas gyvūnas negali kontaktuoti su laukiniais gyvūnais. Draudžiama kirpti šunims ausis bei uodegas, katėms šalinti nagus, įvežti į šalį gyvūnus, kuriem jau buvo atliktos tokios chirurginės operacijos. Įstatymo 15 straipsnis numato išimtis, kada galima atlikti chirurgines operacijas, nesukeliant gyvūnui skausmo. Įstatymas reglamentuoja ūkinių gyvūnų apsaugą, gerovę, ūkininkams yra keliami reikalavimai dėl gyvūno gerovės užtikrinimo. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo chirurginio įsikišimo, o ūkininkai, laikantys daugiau, negu 10 stambių gyvulių, privalo turėti ūkininko išsilavinimą. Gyvą būtybę negalima naudoti, kaip masalą. Gaudyti bei naudoti laukinius gyvūnus leidžiama tik veterinarijos gydytojo nutarimu arba įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos, kuriose yra laikomi gyvūnai, taip pat įstaigos, kur gyvūnai laikomi prekybai ar reklamai privalo turėti specialius leidimus – licencijas. Už gyvūnų gerovės nepaisymą, įstatymo pažeidimą arba kompetentingų šalies institucijų nutarimų nevykdymą gresia licencijos praradimas. Nors įstatymas nedraudžia atlikti bandymus su gyvūnais, tačiau griežtai reglamentuoja bandomųjų gyvūnų laikymo sąlygas ir tokių bandymų metodus. Yra nustatytos gyvūnų gabenimo ir gyvūnų prekybos taisyklės. Asmenys, gabenantys gyvūnus atsako už gyvūnų gerovę. Gyvūno numarinimas turi būti greitas ir neskausmingas

9. Lenkijos gyvūnų apsaugos įstatymo naujojoje redakcijoje, įsigaliojusioje 2012.01.01 redakcijoje numatytos griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais (35 str)

  • laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (iki šiol buvo 1 metai), o ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų (iki šiol buvo iki 2 metų);
  • draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų;
  • gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusia su gyvūnais;
  • piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25-2500 zlotų),
  • visuomeninės gyvūnų globos organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiajam, t.y. asmeniui, kurio gyvūnas nukentėjo nuo žiauraus elgesio ir kuris pats nenori ar negali dalyvauti teismo procese.

10. 1986 m. rugpjūčio 14 d. Belgijos įstatyme dėl gyvūnų gerovės apsaugos nurodyta, kad niekas, išskyrus force majeure atvejus, negali varžyti gyvūno judėjimo laisvės taip, kad jam būtų sukeltas skausmas, kentėjimas ar vengtini sužalojimai. Karalius gali nustatyti sąlygas, susijusias su prekyba gyvūnais tam, kad jie būtų apsaugoti ir būtų garantuota jų gerovė. Draudžiama sudaryti vartojimo kredito sutartis, skirtas įsigyti draugijos gyvūną (pranc. animal de compagnie). Stuburinis gyvūnas gali būti numarintas tik kompetentingo asmens ir laikantis mažiausiai skausmingo metodo. Išskyrus force majeure ir būtinybės atvejus, toks gyvūnas gali būti numarintas tik anestezavus ar apsvaiginus. Karaliaus nutarimu nustatomas chirurginių intervencijų sąrašas, taip pat jų naudojimo atvejai ir metodai. Bandymai su gyvūnais turi apsiriboti griežta būtinybe. Karaliaus nutarimus, susijusius su bandomaisiais gyvūnais, svarsto vyriausybė.

11. Latvijos 2003 m. Gyvūnų apsaugos įstatyme aptariama visų gyvūnų – nuo ūkinės paskirties iki laukinės gyvūnijos – gerovės klausimai. Be pagrįstos priežasties niekam neleidžiama gyvūną užmušti, sukelti jam skausmą, kančią arba kitaip jį nuskriausti. Įstatymas įvardija žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašą, numato gyvūno savininko pareigas, nustato asmenų sąrašą, kuriems draudžiama laikyti pavojingų veislių šunis. Sužeistam ar sergančiam gyvūnui būtina suteikti veterinarinę pagalbą. Apie valkataujančius gyvūnus būtina pranešti atitinkamai įstaigai. Įstatymo reikalavimų priežiūrą vykdo Žemės ūkio bei Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijoms pavaldžios įstaigos. Į pagalbą jos gali pasitelkti visuomenines organizacijas. Naminiams gyvūnams draudžiama atlikti chirurgines operacijas, kuriomis siekiama pakeisti gyvūnų išvaizdą, jeigu tokia operacija nėra gyvybiškai būtina. Įstatymas įpareigoja savivaldybes įsteigti ir išlaikyti gyvūnų globos namus bei sudaryti sutartis su privačiais arba juridiniais asmenimis, turinčiais tokius globos namus, kad šie priimtų ir apgyvendintų valkataujančius gyvūnus. Globos namuose draudžiama gyvūnų reprodukcija. Draudžiama atimti iš gyvūno gyvybę, išskyrus ūkinės paskirties gyvūnus, žalingus roplius ir vabzdžius, medžioklę, žvejybą, atvejus, kai atliekama eutanazija arba kai gyvūnas kelia grėsmę aplinkiniams.

Leave a Reply