Kaip sumažinti riziką, kad augintinis pabėgs

„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.  Labai liūdna, kad jie papildo beglobių gretas, alksta, šąla, serga, būna sužalojami kitų, stipresnių gyvūnų, piktų žmonių ar papuola po automobilių ratais. Jei jie atsilaiko „laisvėje“, bet yra nesterilizuoti – veda jauniklius, kurie taip pat vargsta, o beglobių gausėjimas sukelia daugelio žmonių pyktį.

„Tai sausa informacija, bet kiekvienas atvejis vis kitoks, – sako VšĮ „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė. – Pavyzdžiui, persų veislių mišrūnai, patekę į gatvę, siaubingai susivelia, kaltūnai tempia odą, nevalomos akytės ima pūliuoti. Ir šiaip „naminukai“ katinai dažnai nemoka prasimanyti maisto, labai išsigąsta, ir patenka į mūsų globą jau nusilpę, susirgę, dehidratuoti… Partrenkti mašinų šunys neretai šlubuoja visą likusį gyvenimą, jiems gali neatsistatyti šlapinimosi, tuštinimosi funkcijos. Ar to atsakingas šeimininkas linkėtų savo augintiniui? Tikrai ne, todėl prašau: saugokite savo mažuosius šeimos narius, prižiūrėkite juos, kad netektų ieškoti per karantino tarnybas, prieglaudas ir naršyti kiemų, kas baisiausia – neretai veltui.“

10 taisyklių, kaip sumažinti gyvūno pabėgimo riziką:

  1. Šunys ir katės, kurie nėra oficialių veislynų reproduktoriai, turi būti laiku sterilizuoti arba kastruoti, kitaip rujos metu stengsis pabėgti.
  2. Nepalikinėkite atvirų langų ar balkonų daugiabučiuose, kai katė ar katinas namie neprižiūrimi (tai tinka net kai kuriems šunims). Katės tikrai ne visada iškrenta sėkmingai.
  3. Nevedžiokite mieste kačių su pavadėliais, nesant būtino reikalo: nereti atvejai, kad pabėga su visu pavadžiu.
  4. Nenešiokite kačių ant rankų mieste, pvz., eidami pas veterinarą: katė bėga greičiau nei žmogus, jei išsigandusi nušoks – nepavysit; saugiau yra transportavimo boksai ar specialūs krepšeliai.
  5. Įsileiskite šunis, kurie paniškai bijo griaustinio, per audrą į kambarius, net jei jie pripratę tupėti kieme ar savo būdelėje.
  6. Nepaleiskite šunų nuo pavadžio atvirose vietose, ypač pavasarį (arba rudenį), kai prasideda rujos metas.
  7. Neleiskite vaikams neštis mažų kačiukų ar šuniukų į kiemą, jei jų niekas neprižiūri.
  8. Jei šuo jau senas, aklas, prastai užuodžia ir girdi, neleiskite jo vaikštinėti vieno.
  9. Nevarykite kačių didmiesčiuose, greta judrių gatvių į lauką, nes „kaime taip visi daro“: miestas – ne kaimas. Daugybė jų paklysta arba žūsta po ratais.
  10. Jei šuo ar katė linkę sprukti, stenkitės, kad jie lengviau grįžtų į namus: ant šuns antkaklio būtinai turi būti žetonas ar kt. pakabukas su kontaktiniu telefono numeriu. Ne kiekvienai katei užmausi antkakliuką, tačiau bent jau suženklinkite ir užregistruodami pateikite nepasenusią informaciją. Tokiu atveju, kam nors jūsų bėglį suradus, veterinarijoje su specialiu skaitytuvu galima bus užinoti mikroschemos numerį ir kreiptis šeimininko kontaktais.

2016-2017 metais priėmėme per 550 šunų ir 950 kačių, didžiąją daugumą pavyko padovanoti. Tik keliolika iš visų patekusių į prieglaudą gyvūnų per tuos metus buvo grąžinti šeimininkams. Tai rodo, kad daugumos jų, net nuolat viešai skelbiant apie naujokus internete, buvę šeimininkai nebesuranda, o juk tikėtina, kad ne visi prieglaudinukai buvo tiesiog išmesti ar gimę gatvėje. Todėl raginame visus šeimininkus būti atsakingais ir stengtis, kad jų augintiniai nepabėgtų.

Leave a Reply