Kas gulėjo griovyje?

Kasdien sulaukiame įvairiausių prašymų priimti naujus gyvūnus, esame kimšte užsikimšę, jau nebeturime nei vieno laisvo kampelio… Norėtųsi padėti visiems, bet, deja, nesame visagaliai. Jau turime virš 150 šunų, kuriuos reikia kasdien šerti, prižiūrėti, laiku skiepyti sterilizuoti/kastruoti, ženklinti, susirgus gydyti… Visa tai kainuoja nemažai pinigų, jėgų bei sveikatos.

Bet nepaisant to mums sunku sakyti „ne“… Praėjusią naktį ilgai galvojome, ką daryti, ar pajėgsime padėti dar vienam likimo nuskriaustam šuneliui, dėl kurio gavome prašymą… Mūsų sąžinė neleido pamiršti vargšelio, tad susirinkę galimai reikalingus daiktus (pavadžius, antklodes, antsnukius), siaučiant pavasarinei pūgai išvažiavome į Didžiasalį (Vilniaus raj.). Pasiekę kelionės tikslą (Filaretų g.) ir šviesdamiesi žibintu pradėjome ieškoti pakelėje gulinčio šuns. Tolumoje išgirdome moters balsą, klausiantį, ar ieškome šunelio. Pasiremdama lazdele vyresnio amžiaus moteris mus nuvedė prie griovio.

Šunelis gulėjo nejudėdamas, užmerkęs savo akutes, apklotas antklode, šalia paberta maistelio…

Jau pagalvojome, kad pavėlavome, bet, laimei, amsius atsimerkė ir pradėjo žvalgytis. Atsargiai nuklojome apsnigtą pledą, užnėrėme pavadį šuneliui ant kaklo, atsargiai užrišome snukelį, nes šuo pasirodė tikrai nemažas, tad nenorėjome rizikuoti. Atsargiai užkėlėme jį ant pledo ir įsikėlėme į mašiną. Visą kelią iki prieglaudos šunelis ramiai pragulėjo… Šiek tiek mašinoje sušilęs jis atsigavo ir pradėjo labiau reaguoti į aplinką.

Atvažiavus mūsų veterinarijos gydytojai ir įnešus šunelį į vidų, mūsų visų džiaugsmui, šunelis jau sugebėjo net stovėti. Laimei, jis tikrai nenutrenktas, kaip iš pradžių galvojo žmonės, o tuo pačiu ir mes. Pasirodo Didžiasalyje griovyje jis pragulėjo net dvi paras, nesikeldamas ir niekur neidamas. Žmonės pabijojo kelti tokį didelį šunį, kvietė įvairias tarnybas, bet deja, niekas nevažiavo padėti…

Po pirminės apžiūros šunelis gavo reikalingų vaistelių ir pastatytas savo kojomis nuėjo į jam nakčiai skirtą šiltą kampelį.
Šuo nėra jaunas, bet nėra ir labai senas. Jis vokiečių aviganio mišrūnas. Sveria 30 kg. Mikročipo neturi, antkaklio taip pat. Šuo sunkiai valdo galines kojas. Jis išsekęs, šlapias, sušalęs, ties išange yra šiek tiek kraujo, turi keletą nenaujų randelių. Spėjame, kad prigulęs pagulėti, turbūt nebegalėjo atsistoti, todėl taip ir liko gulėti šaltyje…

Šunelį pavadinome Filu.

Labai ieškome šunelio šeimininkų. Gal jis ne išmestas, o tik pasiklydęs?..

Jei tai Jūsų šuo, skambinkite tel. nr. 868339826.

Prašome finansinės paramos Filui – 100 Eur. Šie pinigėliai reikalingi gydymui, skiepui, ženklinimui.

Kaip paaukoti rasite čia: http://sosgyvunai.lt/parama/ Pavedimo paskirtyje nurodykite FILUI.

Ačiū 😊

Deja, bet negalime visų šunų paleisti į vieną voljera, nes tada prasideda pykčiai, kurie ne visada baigiasi be pasekmių. Norint išvengti pjautynių ir žaizdų, šunys privalo gyventi nedidelėmis grupelėmis, o kai kurie net po vieną. Tam, kad galėtume saugiai apgyvendinti naujus šunis, mums labai reikalingi tvirti voljerai. Būsime labai dėkingi už finansinę paramą ar net visą voljerą. Kokybiški voljerai kainuoja nuo 500 eur.
Pridedame nuorodą: http://buduva.lt/lt/gaminiai/voljerai – mums tiktų toks ar panašus. 

Kaip paaukoti rasite čia: http://sosgyvunai.lt/parama/ Pavedimo paskirtyje nurodykite VOLJERAMS.

P.S. Jei žinote kur galima užsisakyti pigesnių kokybiškų voljerų, lauksime pasiūlymų [email protected]

Leave a Reply