Patarimai prieš renkantis augintinį

Žmogus, imantis gyvūną iš prieglaudos, be abejonės, yra vedinas tik gerų motyvų. Tačiau kodėl kai kurie atsisako ir grąžina atgal iš prieglaudos paimtą šunį, katę ar kitą augintinį? Nors ne 100 proc., bet didelės dalies tokių atvejų galima būtų išvengti.

Klausimai, kuriuos patariame apmąstyti, prieš renkantis gyvūną!

Prieš nuspręsdami paimti gyvūną iš prieglaudos pradėkite nuo rimto pokalbio šeimoje: kodėl mes norime gyvūno? Kokie mūsų motyvai? Ar šis noras nėra laikinas kaprizas (pavyzdžiui, vaikų)?

Kai įvertinsite priežastis, kodėl jūs iš viso norite keturkojo, aptarkite, kas bus atsakingas už gyvūnėlį.

Kas bus, jei:

  1. … mano senbuvis šuo/katinas nepriims naujojo gyventojo? Ar dėsiu pakankamai pastangų situacijai pakeisti? O jei prireiks mėnesio arba dviejų, ar turėsiu kantrybės, ar netingėsiu paieškoti literatūros, pakeisti namų apstatymo, kreiptis į dresuotojus?
  2. … teks pakeisti gyvenamą vietą/darbą. Ką darysiu, jei naujo būsto šeimininkai neleis laikyti augintinio? O jei darbas bus kitame miesto gale, ir kelionė į ir iš darbo užims daugiau nei įprastai laiko? Ar sugebėsiu persiorientuoti taip, kad gyvūnas nenukentėtų?
  3. … išvyksiu atostogų. Kas prižiūrės mano augintinį?
  4. … mano gyvenime atsiras žmogus (antroji pusė), kuri(s) nemėgsta gyvūnų? Ar sugebėsiu rasti kompromisą, ar iškart bus „viso gero, gyvūnėli“?
  5. … sulauksiu šeimos pagausėjimo? Ar sugebėsiu ramiai priimti gyvūnėlio buvimą šalia, juk jis gali domėtis, smalsauti, norėti bendrauti, palaižyti mažylį, katinas gali norėti miegoti šalia lovytėje, lipti į vežimėlį. O jei mažylio seneliai pradės replikuoti, kad šalia kūdikio keturkojo nereikia ir t.t.
  6. … naujasis keturkojis nepriims /nemylės kito šeimos nario? Ar galėsiu susigyventi su tuo, kad tarkime, iš prieglaudos paimtas katinas labai mylės mane, bet šalinsis mano vyro/žmonos arba vaikų? Ar man tai bus svari priežastis grąžinti keturkojį į prieglaudą ar rasiu kitų išeičių?

Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės grąžina iš prieglaudos paimtą keturkojį:

  1. Nežinojimas ir baimė, nenoras gilintis, lūkestis, kad gyvūnas bus visados sveikas ir tobulai elgsis. Pavyzdžiui, 4 mėn. šuniuko išmatose aptikta kirminų – pasaulio pabaiga. Katė galanda nagus į sofą – pasaulio pabaiga. Šunelis nemoka eiti greta vedinas pavadžiu – pasaulio pabaiga. Senbuvis katinas nemėgsta naujoko katino – pasaulio pabaiga. Žmogus, kuris nenori dėti jokių PASTANGŲ, kad situacija pasikeistų ir eina lengviausiu keliu – kažkas nepavyko ir gyvūnas labai greitai (kartais net kitą dieną) grąžinamas į prieglaudą.
  2. Kantrybės stoka. Paprastas pavyzdys – rodos normalūs žmonės pasiima iš prieglaudos katę. Ją išsirenka iš daugybės kitų, atvažiuoja pabendrauti, išklauso prieglaudos savanorio litaniją apie tos katės temperamentą, charakterį ir įpročius. Rodos, viskas tinka, viskas gerai. Bet po kelių dienų katė grąžinama, nes pasislėpė po vonia ir neišlenda, arba nenori gulėti ant kelių.

Katei neduodama laiko apsiprasti (katės labai jautrios aplinkos pokyčiams), iš jos per daug reikalaujama (tik atvyko, o jau turi murkti gulėdama ant kelių).

  1. Emigracija arba persikraustymas. Bene dažniausia priežastis, dėl kurios į prieglaudą ne tik grąžinami eksprieglaudinukai, bet ir priduodami pačių kažkada nusipirkti ar gauti gyvūnai. Žmogus, auginantis gyvūną ir teoriškai galintis emigruoti, turi apmąstyti atsitraukimo kelius ir prieglauda turėtų būti ne pirma, o paskutinė „instancija“. Juk yra šeimos nariai, draugai, giminės ir kaimynai. Paprašykite artimųjų, kad augintų jūsų šunį ar katę kol būsite išvykę, pasiūlykite prisidėti prie jūsų keturkojo laikymo išlaidų (būtų labai sąžininga). Nevalia palikti augintinio likimo sprendimo paskutinei minutei, kai ryt jau turite išvykti.

Prieš nuspręsdami auginti keturkojį draugą visada prisiminkite, kad gyvenimas yra margas ir įvairus. Gali nutikti labai daug visko, arba nenutikti nieko tokio išskirtinio.  Bet nepaisant kas atsitiktų ar kokie neramūs vėjai papūstų, gyvenime visada atraskite vietos savo augintiniui.

Leave a Reply