Turite kačiuką ar šuniuką? O kaip skiepai?
Jei paėmėte gyvūną iš prieglaudos ar iš globėjo, ar tiesiog iš gatvės, labai svarbu jį apsaugoti nuo paplitusių virusinių ligų. Dažnai žmonės mano, kad jei laiko namie – tai augintinis niekad ir nesusirgs (tik va, jis gali jau gimti su virusu, nekalbant apie tai, kad gali pasigauti jį kitu būdu). Arba nutaria, jog užtenka pirmojo, vaikiško skiepuko, nes „močiutė/kaimynas/kolega pasakė, kad pfff, kam čia tų skiepų reikia, nuo jų tik vienas blogis“. Nors kai veterinaras arba savanoris aiškina, kad tikrai reikia, visi linkčioja galvomis…

Norime paaiškinti, kodėl pirmasis skiepas ir šuniukams, ir kačiukams vadinamas vaikišku. Jei jie skiepijami 2-3 mėn., jų kraujyje dar cirkuliuoja iš mamytės pieno gauti antikūnai, per mėnesį jie gerokai „apgraužia“ vakciną, todėl gyvūnas apsaugotas tik šiam labai jautriam laikui, o vėliau reikia užtvirtinti apsaugą. Tam ir yra tolimesni skiepai.

Patikėkite, nei vienas normalus šeimininkas nenorėtų pamatyti, kas vyksta, kai kačiukas suserga maru ar šuniukas pasigauna parvovirusą:( Jei jums brangi augintinio gyvybė ir sveikata – nenumuilinkite skiepijimo, ypač pirmais metais.

Skiepų pase visados parašyta, kada turi būti skiepijama kitą kartą:)

Pasitarkite su veterinarais, jei gyvūnas jau pagyvenęs, gal retinti skiepijimą (pvz., yra iškart trejiems metams skiriamų vakcinų nuo pasiutligės), bet kol jis mažas – rūpinkitės labiau nei savim!:))) Nes jie patys savimi nepasirūpins…

Nuotrauka pasiskolinta iš http://janeanimalhospital.ca/services/what-to-expect-for-kittens-in-first-year.html

Leave a Reply